Kodėl maži vaikai naktimis blogai miega?

Kodėl maži vaikai naktimis blogai miega?

Vaiva Grigaitienė, žurnalas "Tavo vaikas" 2016 m. kovo 24 d. 10:42

Konsultuoja individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas seksologas Viktoras Šapurovas.

Maži vaikai dažnai prisigalvoja įvairių priežasčių, kad tik jiems nereikėtų miegoti. Kai tėvai paguldo, prisimena, kad nori į tualetą arba valgyti. Kodėl miegas mažiems vaikams kelia tiek neigiamų emocijų? Manau, pirmiausia vertėtų žinoti, kad miegas yra vadinamas laikinąja mirtimi. Tai būsena, per kurią mes negalime savęs kontroliuoti, iki galo funkcionuoti ir laikinai tarsi išeiname iš gyvenimo.

Mes, suaugusieji, miegoti nebijome, dažnam miegas susijęs su malonumu, nes pasitikime savo jėgomis, jaučiamės saugūs, žinome galimybes, orientuojamės aplinkoje. Mažas vaikas nesijaučia toks saugus kaip suaugęs žmogus, saugumo jausmas stiprėja augant. Todėl ir bijo užmigti, neretai stengiasi atitolinti „nugrimzdimą" į laikinąją nebūtį. Naujagimis yra visiškai nesaugus ir priklausomas nuo mamos. Jis turi jausti mamos kūną, jos rankas, žinoti, kad šalia yra maisto. Augdamas vaikas pradeda geriau suvokti, kas vyksta aplink, ima pasitikėti savo jėgomis, didėja supratimas apie pasaulį, tuo pačiu metu suvokimas, kad atsigulti ir užsimerkti nėra pavojinga, o išsimiegoti malonu.

Tarp suaugusio žmogaus ir vaiko yra dar vienas skirtumas – suaugęs žmogus pats sprendžia, kada jam metas į lovą, ir tarsi valdo miegą, dėl to jaučiasi saugus. Vaikas negali rinktis, kada eiti miegoti, nes tai už jį padaro tėvai. Vadinasi, vaikas nuo pat kūdikystės bijo užmigti? Net jei nieko nenutuokia apie gyvenimą ir juo labiau mirtį?

Dažnai tėvai, labai mylėdami kūdikį ir baimindamiesi dėl jo ateities, sveikatos, nesąmoningai „perduoda" savo baimes, kurios, paprastai tariant, ir trukdo miegui. Jeigu tėvai, ypač mama, labai nerimauja, jaudinasi, savo nerimu užkrečia kūdikį, kuris būdamas mamai ant rankų nesijaučia visiškai saugus. Nors ji ramiu balsu dainuoja lopšinę, mamos nerimą vaikas vis tiek jaučia ir negali užmigti. Apie kokį mamos nerimą kalbate? Baimę dėl to, kad kūdikis gali būti nesotus ir pan., ar tokį, kuris tūno pasąmonėje?

Kalbu apskritai apie nerimą, kurio turi kiekvienas žmogus. Vienas – daugiau, kitas – mažiau. Apie nerimą, kuris lydi mus nuo vaikystės, jį padidinti gali kasdieniai įvykiai: darbo rūpesčiai, piniginės bėdos, šeiminio gyvenimo sunkumai. Jeigu mama yra nerimaujanti iš prigimties, o dar jai ant pečių užgula daugiau rūpesčių, natūralu, kad jos savijauta pablogėja. Labai dažnai suaugę žmonės patys negali įvardyti savo nerimo, nesuvokia jo, bet jis egzistuoja ir veikia vaiką.

Viską, ką jaučia tėvai, vaikas sugeria it kempinė, augdamas perima jų psichikos ypatybes. Iš kurio daugiau, priklauso nuo to, su kuriuo tėvų yra artimesnis. Iš esmės vaiko gebėjimas užmigti priklauso nuo tėvų vidinės būsenos, nuo sugebėjimo mylėti savo atžalas, jų neverčiant, nespaudžiant, o suteikiant laisvą galimybę užmigti.

Tėvams tenka nelengva užduotis. Viena vertus, jie besąlygiškai myli savo vaiką, antra vertus, turi sukurti jam režimą, miego ritmą, prižiūrėti, kad jis laiku nueitų miegoti, kad pakankamai laiko miegotų. Be to, labai svarbu, kad miegas netaptų kalėjimu, kai mažylis būtinai privalo eiti miegoti vis tuo pačiu metu, būtinai toje pačioje lovoje, būtinai namuose ir t. t. Iš esmės vaiko gebėjimas užmigti priklauso nuo tėvų vidinės būsenos, nuo sugebėjimo mylėti savo atžalas, jų neverčiant, nespaudžiant, o suteikiant laisvą galimybę užmigti.

Reikia daug meilės ir dėmesio, kol tėvai pajunta, kad šią minutę mažylis dar negali gultis, nes jam nesimiegos, jį reikia nuraminti ir išaiškinti, kad jau miego metas, bet neturi būti prievartos. Daug jausmų reikia įdėti, kad vaikas suprastų, jog jo aplinka saugi, kad yra mylimas, o miegas nėra bausmė ar priešas.

Guldydami vaiką, nors matome, kad jis dar nenori miegoti, naudojame prieš jį prievartą? Taip, vaikas iš tiesų jaučia prievartą. Suprantu, kad būna aplinkybių, kai būtina užmigdyti vaiką. Antraip jis neišsimiegos, kad gali tėvai neturėti laiko ilgai aiškinti, jog metas į lovą.

Bet noriu pabrėžti, kad jeigu tėvams pavyksta su vaiku sukurti tikrą ryšį, pagrįstą meile, mažylį užmigdyti būna paprasčiau. Vaikas ramiai užmigs, kai žinos, kad jo aplinka saugi, tai yra girdėdamas mamos balsą, žinodamas, kad tėtis šalia. Ne kas nors kitas, tėvai garantuoja vaikui geras emocijas prieš miegą.

Vaikai dažnai nenori miegoti dieną. Kartais net į darželį nenori eiti, nes ten reikės miegoti. Kodėl? Dieną vaikas gali būti nepakankamai pavargęs, kad norėtų miego. Todėl reikėtų pagalvoti, ar jo veikla tinkama, o gal jis per daug žiūri filmukų ir neišsidūksta? Darželyje vaikai nenori miegoti irgi dėl tėvų jausmų. Juk jiems ne taip lengva savo vaiką palikti svetimiems žmonėms ir išeiti uždarius duris. Ar vaikas miegos darželyje, labai priklauso nuo tėvų elgesio. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi tas mažylis, kuris nuolatos girdi, kad mama bijo jį palikti darželyje, jeigu kalbasi su tėčiu, kokia bloga auklėtoja. Visa tai girdėdamas vaikas nenorės miegoti darželyje, nes jame nesijaus saugus, nesijaus saugiai su auklėtoja. Išties įdomu, kodėl vieni vaikai užmiega bet kokiomis sąlygomis (kad ir parpuolę ant grindų), o kiti gali miegoti tik savo namuose.Svarbu ir vaiko įgimtos temperamento savybės.

Yra vaikų, kurie, nors ir tinkamai auklėjami, negali bet kur užmigti. Kaip manote, ar gerai, kai vaikas miega tėvų lovoje? Joje jis turėtų jaustis saugus. Tad nuo gimimo jis turi būti nuosekliai „viliojamas" į savo lovą. Aišku, naujagimis, mažas kūdikis turi būti šalia tėvų arba vienoje lovoje miegoti, galbūt miegoti tame pačiame kambaryje, nes tik taip jausis saugiai. Tačiau paaugęs iš tėvų lovos turėtų būti perkeltas į lovytę, vėliau – į atskirą kambarį. Kada ateina metas mažyliui atskirai miegoti, turėtų pajausti patys tėvai, stebėdami savo vaiką, jo gebėjimus, norą atitolti nuo mamos.

Svarbu, kad sutuoktiniai nepamirštų, jog yra ne tik tėvai, bet ir vyras su žmona. Nuo jų gebėjimo džiaugtis vienas kitu, nuo džiaugsmo, kurį teikia visapusis fizinis artumas (ne vien seksualinis), nuo jų laimės priklauso ir vaiko gebėjimas užaugti laimingu žmogumi. Aišku, kai gimsta kūdikis, visas dėmesys yra skiriamas tik jam, bet ilgainiui to dėmesio vaikui reikia mažiau, jis labiau susijęs su konkrečiais poreikiais, o tėvai turėtų rasti galimybę pabūti kartu. Ir jeigu vaikas vidury nakties atbėga į tėvų lovą, reikėtų susimąstyti, kodėl. Dažniausiai atbėga, nes jaučia mamos nerimą. Labai gerai, kai vaikas saugiai jaučiasi savo lovoje. Kai nenori naktį atbėgti pas tėvus, kai jam gera būti savo erdvėje. Tai siekiamybė.

Mamos ir vaiko santykis yra išskirtinis. Nuo jos daugiausiai priklauso, koks užaugs vaikas. Kartais mama, manydama, kad tai „mano vaikas", ir nenorėdama jo paleisti, neleisdama jam pačiam spręsti, mokytis būti savarankiškam, daro klaidą. Maždaug iki pusantrų metų įprasta, kad vaikas visada šalia mamos, vėliau – nebe. Per daug prieraiši mama neleidžia vaikui augti savarankiškam ir tarp kitų kyla ir miego bėda. Atbėgdamas į tėvų lovą dažniausiai mažylis vykdo nesąmoningą mamos norą visą laiką būti kartu, jį perdėtai saugoti, per daug juo rūpintis, nors to rūpesčio reikia vis mažiau. Bet juk tai įprasti mamos jausmai... Reikia paisyti, ko reikia vaikui.

Normalu yra pastebėti, kad vaikas jau gali būti pats atsakingas už tam tikrus veiksmus, kad jau gali atskirai miegoti, apsirengti, išsivalyti dantukus. Užuot rišus vaiką prie savęs, reikia leisti jam atitolti, būti vis savarankiškesniam. Noras pririšti vaiką prie savęs kyla iš dalies dėl to, kad mūsų visuomenėje pati moteris jaučiasi mažiau saugi už vyrą. Įdomu tai, kad pagerėjus tėvų (ypač mamos) psichologinei būsenai, dažniausiai baigiasi ir vaiko miego bėdos. Kartais žmonės sako, kad nieko nekeitė, nieko nedarė, o vaikas pradėjo gerai miegoti. Jeigu mama ir tėtis ramūs, niekas netrukdo ramiam jo miegui.

 Šaltinis: http://www.tavovaikas.lt/vaikas/vystymasis/kodel-mazi-vaikai-naktimis-blogai-miega-interviu-kuris-ne-vienam-atvers-akis.d?id=70788646

KOMENTARAS

Šis straipsnis man labai patiko todėl, kad priminė mano pačios istoriją. Labai tiksliai aprašytos vaikų nemigos priežastys, skatina giliau pažvelgti į vaikų miego problemas ir ...atsigręžti į save. Atsimenu pati tokia buvau...kaip ir labai laiminga, nes turiu nuostabų vaiką, gražią šeimą, bet kažkur viduje vis ruseno kažkoks nerimas. Nežinau, iš kur ir dėl ko, nes kaip ir viskas gerai buvo, bet matyt iš tos per didelės meilės kažko bijojau, norėjau viską kontroliuoti.

Miegas man asocijavosi su košmaru, nes mano vaikas iki 2,5 metų keldavosi mažiausiai po 3-5 kartus...realiai naktimis aš net nemiegodavau, būdravau ir tik laukdavau, kada vėl jis prabus ir kaip vėl neišsimiegojau. Toks užburtas ratas gavosi, atrodė tai niekad nesibaigs... Apie antrą vaiką net negalėjau pagalvoti... 

Kreipiausi į gydytojus, nes atėjo laikas pradėti dirbti ir pagaliau atėjo didžiulis noras su tuo susitvarkyti. Tada šeimos gydytoja rekomendavo gultis į kliniką, jungtis prie aparatų ir daryti tyrimą kas vyksta naktį su vaiko smegenim. Skambėjo beprotiškai. Negalėjau tam pasiryžti. Tada kreipiausi į psichoterapeutą (K. Daugėla). Jis man ir pasakė, kad problema ne vaike, o manyje. Turėjau psichologiškai atsirišti nuo jo, leisti pradėti augti savarankiškai. Man užteko vienos konsultacijos, kad suprasčiau, kame esmė. Kad jis nemiega, nes aš pati nemiegu ir vis stebiu ar jam viskas gerai, ar dar gyvas...na.. čia supras kiekviena mama, nes tas tikrinimo sindromas "ar jis dar gyvas" yra turbūt pas kiekvieną.

Taigi, nuo ko pradėjau? Visų pirma perkrausčiau vaiką į jo kambarį. Ir mano nuostabai, galiu pasakyti, kad neramiai miegojo tik tris naktis. Kiekvieną vakarą skaitydavome pasaką, nuo to laiko tą darome iki šiol, tai tapo geležiniu ritualu. Tik dabar jis jau skaito pats :) Negalėjau patikėti, kad viskas gavosi taip lengvai. Visoms draugėms tai kartodavau, kurios susidūrė su tuo pačiu, bet žinote, svetimi patarimai ir lieka svetimais...Kiekvienai ateina sava laikas, pati moteris tai turi pajausti. 

Mano istorijoje esminę reikšmę turėjo mano pačios susivokimas, kad aš per daug prisirišus prie savo vaiko, kad jis jau pakankamai didelis ir gali savarankiškai miegoti pats savo kambaryje. O kai tai supratau, tada atsirado ritualai, kurie padėjo sukurti vaikui saugumą. Tai buvo mano bendravimas su juo prieš miega, bet mano emocinė būklė buvo visai kita. Tada aš jau sėdėdavau prie jo lovos su knygele ir tvirtai žinojau, kad būdama "ištižusi" aš jam tik trukdau normaliai vystytis. Sąmoningai atsirišau nuo jo ir rezultatas buvo stulbinantis... 

Dabar jam 7 metai, eina į pirmą klasę. Miegoti ruošiamės 20 val. Dušas, dantukų valymas, pižama, lova ir viena pasaka. Dalį pasakos skaito pats, o aš užbaigiu, nes dar pavargsta skaityti :) 

Gal būt kitos juoktųsi iš tokių "vargų", bet svarbiausia, kad aš jaučiuosi padariusi didžiulį darbą ugdydama savo vaiką. Jis labai domisi knygomis, dažnai skaitome vaikiškas enciklopedijas, jis moka pasakoti, jo žodynas platus, jis labai žingeidus, nes mes kalbamės apie pasakose perskaitytus dalykus. Tos 15 minučių kas vakarą - yra tokios menkos prieš tai kiek mes to laiko tiesiog iššvaistome įlindusios į internetą... Verta, labai labai verta susikaupti ir motiniškai duoti tai, ko mes pačios galbūt negavome. 

su nuoširdžiausiais linkėjimais,

Renata, viena iš migdymo metodo "Gėrio Sapnai" kūrėjų ;)

____________

Gėrio Sapnai - tai migdymo metodas, kuris visų pirma skirtas mamai. Mamai, kuri supranta, kad vaikučiui reikia malonaus miego ritualo. Debesėlis Gėris - tai mamos įrankis migdymui, kurio pagalba labai greitai namuose atsiranda nauja ir labai maloni miego tvarka. 

Šios miego metodikos tikslas – pačiu maloniausiu būdu padėti tėvams sukurti teisingus vaiko miego įpročius. Patį migdymo procesą paversti smagiu ritualu, kurio vaikutis lauktų ir būtų pozityviai nusiteikęs. Puikiai suprantame, kad sveikus įpročius suformuoti nelengva, todėl mes pasitelkėme kūrybiškumą! Čia į pagalbą Jums atskuba debesėlis Gėris. Kai pasiruošimas miegui tampa smagia atrakcija, vaikas ima laukti to, jis jaučiasi ramesnis ir saugesnis. Susidraugavus su debesėliu vaikui miegas tampa GĖRIU. 

Parnešę į namus stebuklingą debesėlio Gėrio pagalvę - dovanosite savo vaikučiui pačias geriausias emocijas, saugumo jausmą ir ramų miegą! Dabar nemokamai:

DABAR Miego kalendorius ir burtų lazdelė  - NEMOKAMAI su rinkiniais nr. 1 ir Nr. 3 

Paviešinta 2017-03-29 0 1600

Palikite komentarąPapildyti komentarą

Archyvas

Vėliausi komentarai

Paieška

Palyginti 0